Sveiki. Norėjome pranešti, kad planuojama organizuoti kuopos susitikima ir pasitarti su Jumis, 203 kuopos savanoriais, kaip, kur, kada. Šiokią tokią viziją jau keletas  žmonių masto, kažką panašaus į liepos mėnesio galą, paskutinį savaitgalį. Vieta irgi nežinoma tačiau norėtusi prie kokio nors ežeriuko

Taigi galbūt komentaruose pasitarkime visi bendrai

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė mano, jog privalomuose kariniuose kelių savaičių mokymuose, apie kurių sukūrimą yra mąstoma, merginos galėtų dalyvauti savanoriškumo principu, tuo metu vaikinams jie turėtų būti privalomi.

Tokį R.Juknevičienės požiūrį į moterų ir vyrų pareigas ginant tėvynę BNS pristatė ministrės atstovė spaudai Danguolė Bičkauskienė. Pasak jos, šiuo metu KAM ir Gynybos štabe yra kuriama koncepcija ir diskutuojama, kokia Lietuvos karinės mobilizacijos sistemos aktyviojo ir pasyviojo rezervo rengimo kryptimi reiktų eiti toliau.

„Ekonominis sunkmetis tikrai neleis finansiškai išvystyti šios gynybos srities. Tačiau yra pats laikas sukurti koncepciją ir suderinti ją su visomis reikalingomis valstybės institucijomis bei visuomene. (…) Ministrė mano, kad merginų dalyvavimas kariniame parengime galėtų būti paremtas savanoriškumu, skirtingai nuo vaikinų, kuriems tai turėtų būti privaloma. Tačiau kol kas nėra galutinai sukurta, kokia forma tai turėtų vykti ir kokie būtų motyvacijos elementai, viskas tik svarstymuose“, – kalbėjo D.Bičkauskienė.

Pasak Lietuvos kariuomenės Mokymo ir personalo valdybos Kariuomenės personalo administravimo skyriaus viršininko pareigas laikinai einančio pulkininko leitenanto Viktoro Karsavino, po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos kariuomenėje niekuomet nebuvo apribojimų moterims siekti kariškio karjeros.

„Mūsų sistemoje po nepriklausomybės atkūrimo iškart nebuvo taikoma jokių apribojimų. Išskyrus tai, kad iki 2000 metų į Lietuvos karo akademiją merginos nebuvo priimamos. Kai kuriose šalyse apribojimų yra, ir moterys gali eiti tik į tam tikras tarnybas“, – BNS sakė V.Karsavinas, pridūręs, jog yra ir Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose tarnaujančių moterų.

2009 metų sausio pabaigoje krašto apsaugos sistemoje moterys sudarė 11,5 proc. nuo bendro profesinės karo tarnybos karių skaičiaus ir 10,5 proc. nuo bendro karių savanorių skaičiaus.

V.Karsavino teigimu, moterų Lietuvoje yra daugiau tarp karininkų, o ne paprastų kareivių. Jos dažniau specializuojasi finansų ir medicinos srityse.

„Finansų ir medicinos srityse moterų yra daugiau negu kitose. Bet ta tendencija yra susijusi su tuo, kad tose srityse daugiau dirba žmonės, kurie baigė civilinį universitetą, o tik po to praėjo karinį rengimą“, – pasakojo V.Karsavinas.

Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko mokomojo bataliono mokomosios kuopos vadas kapitonas Robertas Ulevičius BNS sakė, jog bazinio kario kurso mokymo programa ir vyrams, ir moterims yra vienoda, išskyrus žemesnius moterims fizinio pajėgumo normatyvus.

„Bet žiūrint iš kitos pusės, lauko pratybos, kuriose merginos dalyvauja lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vaikinai, turi nešti tas pačias kuprines, skirtumus išlygina. Savaime suprantamas dalykas, kad tavo ginklo, tavo kuprinės niekas neneš. Reikalavimai yra tokie“, – kalbėjo R.Ulevičius.

Tačiau, jo teigimu, nors bazinio kario kurso metu, kuris trunka tris mėnesius, vis atsiranda panorusių grįžti į civilį gyvenimą, tarp jų iki šiol nebuvo nė vienos merginos.

Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko mokomojo bataliono mokomosios kuopos viršila Vilmantas Čepkauskas tvirtino, kad lauko pratybos paprastai būna sunkios visiems kariams, nepriklausomai nuo jų lyties. Jis taip pat pažymėjo, kad profesinę karo tarnybą pasirinkę vaikinai ir merginos paprastai būna motyvuoti ir pasirengę jų laukiantiems išbandymams.

Tame pačiame pulke dirbanti, būsimuosius karius mokanti grandinė Rasa Tautavičiūtė sakė, jog karyba susidomėjo beveik prieš dešimtmetį dar būdama mokykloje, kuomet prisijungė prie savanorių pajėgų veiklos.

Jis BNS sakė mananti, kad moterų buvimas kariuomenėje, ypač žemesniame jos range, vyrus skatina pasitempti ir geriau atlikti savo užduotis.

2008 metų rudenį tuometinio KA ministrui Juozo Oleko įsakymu atidėjus jaunuolių šaukimą į Lietuvos kariuomenę, karines pajėgas pradėta buvo organizuoti tik profesinės tarnybos pagrindu.

Šiuo metu parengtas yra Seimo narių – daugiausia Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų – grupės kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Kreipimąsi inicijavusių Seimo narių nuomone, atsisakymas jaunuolius rengti tėvynės gynybai prieštarauja 139-ajam Konstitucijos straipsniui, kuriame sakoma: „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai“.

Labiausiai kariuomenės rezervo klausimą akcentuojantys konservatoriai, teigia nenorintys atsisakyti profesionalių karių ir grįžti prie šauktinių, tačiau pabrėžia, jog yra būtina, kad esant reikalui dauguma Lietuvos vyrų turėtų karybos pagrindus. Jų rinkimų programoje buvo kalbama, kad tai galima būtų pasiekti rengiant privalomus apie 7 savaičių kursus daugumai 18-24 metų Lietuvos jaunuolių.

Perpublikuota: 15min.lt

Krašto apsaugos ministerija jau penktą kartą rengia geriausios karinės nuotraukos konkursą „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2009“ Krašto apsaugos ministerijos operatoriui ir fotografui Tadui Dambrauskui atminti ir kviečia jame dalyvauti visus, kuriuos domina krašto apsaugos, kariuomenės aktualijos.

Jau penktą kartą rengiamo konkurso tikslas – informuoti visuomenę apie Lietuvos kariuomenę, skatinti šalies fotografus ir žurnalistus domėtis karių gyvenimu, karius – fotografuoti.

Konkurse gali dalyvauti krašto apsaugos sistemos bei šalies ir užsienio spaudos profesionalūs fotografai, taip pat fotografai mėgėjai, kariškiai ir civiliai. 2008 – 2009 metais užfiksuotos akimirkos varžysis skirtingose kategorijose – profesionalų ir mėgėjų. Profesionalai – tai fotografo darbą dirbantys civiliai ir kariškiai. Likę dalyviai bus priskiriami mėgėjų kategorijai.

Šiais metais, minint Lietuvos narystės NATO 5 metų sukaktį ir Baltijos kelio 20-metį, įsteigta nauja nominacija – specialiuoju prizu bus apdovanota unikali nuotrauka ar nuotraukų grupė tema „Nuo Sąjūdžio žaliaraiščių iki NATO. 1988–2004“.

Smagiausia konkurso akimirka – geriausių nuotraukų apie kariuomenę parodos atidarymas ir laureatų apdovanojimas vyks birželio mėnesį. Taip pat tradiciškai bus išleistas nuotraukų katalogas.

Asmenis, nusprendusius dalyvauti konkurse, savo darbus prašome siųsti ne vėliau kaip iki šių metų balandžio 10 d. el. paštufotokonkursas@kam.lt arba adresu: „Tado Dambrausko fotokonkursui“, Krašto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, Totorių g. 25/3, LT-01121 Vilnius. Telefonas pasiteirauti: (8 5) 273 55 50. Atkreipiame dėmesį, kad nuotraukos bus priimamos tik skaitmeninėse rinkmenose (failuose).

Išsami informacija apie konkurso sąlygas ir reikalavimus bei dalyvio anketa pateikiama konkurso nuostatuose. 

Apie Tadą Dambrauską

Karo operatoriaus ir fotografo Tado Dambrausko vardas šiam foto konkursui suteiktas norint įamžinti jo atminimą ir nuopelnus. Tadas Dambrauskas Krašto apsaugos departamente pradėjo dirbti 1990 metais, netrukus buvo paskirtas Vilniaus operatyvinės grupės instruktoriumi-metodininku. Vėliau dirbo žurnalo „Karys“ fotografu, brigados „Geležinis Vilkas“ ir Krašto apsaugos ministerijos operatoriumi. Jis sukaupė unikalų nuotraukų ir vaizdų archyvą – fiksavo Lietuvos kariuomenės raidą nuo Sąjūdžio žaliaraiščių iki modernios, vertos narystės NATO, kariuomenės. Dirbdamas Tadas Dambrauskas nevengė rizikos ir netradicinių sprendimų, dėl „gero kadro“ buvo pasiryžęs pralaužti bet kokius ledus. Jis pirmasis ir vienintelis kariuomenėje filmavo parašiutininkus prisirišęs prie lėktuvo sparno, nuolat leisdavosi į ilgus ir sudėtingus žygius kartu su kariais, fiksavo pirmųjų tarptautinių lietuvių misijų akimirkas Balkanų regione ir Afganistane.

Konkurso globėja – krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Iliust. — 2008 m. „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2008“ I vietos laimėtojo G. Tiškos nuotrauka „Stop“. Riaušų malšinimas traptautinėse pratybose „Gintarinė viltis 2007“.

Perpublikuota: kam.lt

Vasario 19 d. Vilniuje, Lietuvos parodų centre „Litexpo“, tris dienas vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse profesinių žinių parodoje „Mokymasis. Studijos. Karjera 2009“ visi besidomintys kario profesija turės galimybę susipažinti su karinės karjeros, studijų galimybėmis bei šiuolaikine ginkluote.

Parodoje, kurios šūkis „Žinios – protingiausia investicija“, bus pristatytos naujausios kartos Lietuvos kariuomenėje naudojamos raketinės sistemos, sprogmenų kenksmingumo šalinimo robotas. Taip pat bus susipažindinama su studijų vienintelėje aukštojoje Lietuvos karo mokykloje – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje sąlygomis bei reikalavimais.

„Besidomintys karininko ar kario profesija šioje parodoje išgirs atsakymus į visus juos dominančius klausimus. Net neabejoju, kad netruks norinčiųjų paliesti raketinę sistemą „Stinger“, atlikti su ja mokomąjį šūvį ar šalia jos įsiamžinti, neabejoju ir, kad bus susižavėjusiųjų sprogmenų kenksmingumo šalinimo roboto darbu“, – sakė Karo prievolės administravimo tarnybos (KPAT) prie Krašto apsaugos ministerijos viršininkas Tomas Pilvinis. Pasak jo, parodoje pristatant karininko ir kario profesiją tikimasi ieškoti labiausiai motyvuotų žmonių, siekiančių savo ateitį susieti su šia įdomia, tačiau kartu ir pavojinga, profesija.

Parodos metu Krašto apsaugos sistemai atstovaus Lietuvos karo akademijos, Oro gynybos bataliono, „Geležinio vilko“ brigadai priklausančio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo bataliono, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai.

Paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2009“ skirta kiekvienam, besidominčiam naujovėmis mokymų srityje, norinčiam tobulėti, siekti karjeros, studijuoti, įgyti profesiją, gilinti kompetenciją bei mokytis kalbų, o šių metų parodos naujovė – „Profesijos gyvai“. Tai galimybė būsimąją profesiją – nuo amatų iki ginklų – išbandyti realiai.

Kontaktinis asmuo – KPAT prie KAM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Laimis Bratikas, tel. (8 5) 210 3739.

Perpublikuota: kam.lt

Vasario 16 d. krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus, ministerijos ir kariuomenės vadovybės atstovai ir kariai dalyvaus Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtuose renginiuose.

Renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, programa.

Kaunas
Vasario 16 d., pirmadienis

11.30 val. Varpų muzikos koncertas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaun
12 val. Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. **
17 val. Koncertas „Linksmasis kabaretas“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaune**

*- Įėjimas su kvietimais
** – Dalyvauja krašto apsaugos sistemos atstovai.

KASP 203 pėstininkų kuopa visus savanorius ir ne tik sveikina su Šv. Kalėdom ir ateinančiais 2oo8 naujaisiais metais.

2007 m. rugsėjo 1-2 d. Lazdijų rajone vyko multisporto varžybos “Dzūkija 2007″ šiomis rungtimis: plaukimas baidarėmis (15,5km), orientavimasis pėsčiomis (9km), orientavimasis dviračiu (60km), orientavimasis pėsčiomis (15,5km). Šiame maratone S.Dariaus ir S.Girėno apygardos 2-ajai rinktinei atstovavo 203 pėstininkų kuopos kariai:

  vyr. ltn. Jurij Džuplij
  gr. Andrius Paulauskas
  gr. Paulius Statkevičius
  eil. Andrius Juozulevičius

Kaip sakoma nugali stipriausi ir… taip atsitiko… kad kariai narsiai kovėsi su varžovais iki paskutinio prakaito lašo,ir kariškių klasėje iškovojo garbingą III-ją vietą